Itališkąją sūrių skonio fiestą vainikavo finalas, kur ant nugalėtojų  pakylos buvo pagerbtas DŽIUGAS, inovacijos sūrių kategorijoje laimėjęs  aukščiausią įvertinimą - aukso medalį.

„Metų prekės ženklas 2018“ konkurse gautas aukščiausias ilgo ir nuoseklaus darbo įvertinimas. Už itin aukštą išskirtinumo, ir pasitenkinimo rodiklį, ir puikų rekomendavimo indeksą DŽIUGAS pripažintas geriausiu metų prekės ženklu Lietuvoje.

Šis apdovanojimas suteikiamas tik tiems produktams, kurie 3 metus iš eilės gauna aukščiausią 3 žvaigždučių įvertinimą aklose degustacijose ir viršydami 90% balsų ribą. 2016 metais birželio 2 dieną iš The International Taste & Quality Institute būstinės Briuselyje atėjo patvirtinimas, kad kietojo sūrio „Džiugas Gourmet“, brandinto 36 mėnesius skonis ir kokybė šį kartą įvertinti aukščiausiu, Krištolinio skonio apdovanojimu (Crystal taste award).

Paskui inovacijas. „Žemaitijos pienas“ dar kartą įrodo savo meistrystę ir pieno produkcijos pasaulyje pristato inovaciją – pirmąjį kefyro kokteilį.

2013 Vokietijos kanclerei Angelai Merkel net trečią kartą laimėjus rinkimus, mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino ją su pergale, įteikdama sūrį „Džiugas“, savo skoniu laimėjusį ne tik Lietuvos, bet ir ES gyventojų širdis.

Žemaičiai vaiko krikštynų proga žymėdavo sūrio galvą, kuri vėliau būdavo brandinama 3-4 metus. Tai simbolizavo pirmuosius vaiko metus, kai jam reikia ypatingai daug meilės ir priežiūros. 2010 metų liepos 10 dieną Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė tapo savotiškais sūrio „Džiugas“ krikštatėviais – pasirašė ant jo „krikšto liudijimo", pažymėdami tris sūrio galvas specialiu spaudu.

Kartais produkto idėja gimsta visai apie jį negalvojant – 2006 metais „Žemaitijos pienas“ paskelbė akciją – vaikų piešinių konkursą „Laimingos karvutės pavasaris“. Konkurso rezultatai taip įkvėpė darbuotoju, kad 2007 metais buvo pradėta ekologiškų pieno produktų DOBILAS gamyba.

Lietuvai tapus Europos sąjungos nare, „Žemaitijos pienui" laikotarpis nuo 2004 metų tapo naujos strategijos etapu. Ir jau po dviejų metų „Žemaitijos pieno“ laboratorija tapo pirmąja Lietuvoje, kurią Vokietijos akreditavimo biuras DAkkS akreditavo pagal tarptautinius standartus LST ISO/IEC 17025.

„Žemaitijos pienas“ vėl pirmauja ir pirmieji Lietuvoje pradeda gaminti plėšomas sūrio dešreles. Tai vaikams skirtas produktas, kurį smagu valgyti plėšant. Nuo šiol valgymas tai ir smagus žaidimas kurį greit pamėgo dideli ir maži.

„Žemaitijos pienas“ ir vėl pirmauja. 1997 metais pirmasis Lietuvoje įdiegė ir pristatė pasaulyje pažangiausia pieno valymo Bactocatch technologija. Jos dėka iš pieno išvalomos visos kenksmingos bakterijos ir išsaugomos vertingos maisto medžiagos. Taigi, pienas išlieka „gyvas“.

1995-ieji metai „Žemaitijos pienui“ buvo gausūs – perdirbta net 30% daugiau pieno, pradėti gaminti sūriai „Jovaras“, „Pagrandukas“, „Sodžius“ ir mazgą primenantis sūris „Verpstė“, parodoje „AgrobBalt96“ apdovanotas aukso medaliu. Tačiau svarbiausias tų metų įvykis tapo Lietuvos Respublikos Valstybinės veterinarijos tarnybos leidimas „Žemaitijos pienui“ pradėti prekybą į Europos Sąjungos šalis.

Su Nepriklausomybės atkūrimu prasidėjo kardinalių reformų metas. Išsilaisvinus iš Rusijos, susikūrė ir prasiplėtė lietuviško pieno rinka. 1993 metais vykusios privatizacijos metu prie Telšių sūrių gamyklos prisijungė Plungės ir Laukuvos pieninės, ir taip birželio 23 dieną tapo AB „Žemaitijos pienu“.

Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome gaminti glaistytus varškės sūrelius pagal MAGIJA TI-17-3 technologiją. Šis įnovatyvus gaminys jau 30 metų vienas populiariausių desertų Lietuvoje. Tai buvo lietuvių mėgstamiausių sūrelių MAGIJA pradžia.

Puskietis GOUDA sūris priskiriamas prie seniausiai gaminamų, vienų populiariausių sūrių pasaulyje. Istorijos šaltiniuose šis produktas minimas nuo XII a. Lietuviškąjį „Germanto“ GOUDA sūrio kūrėjai gamina nuo 1985 metų.

Didėjant gyventojų skaičiui ir dar labiau stiprėjant ūkiams, gamykla dirbo ištisą parą, todėl turimo pajėgumo neužteko. Todėl 1981 metais liepos mėn buvo suprojektuota nauja moderni sūrių gamykla su pilno pakaitalo gamybos cechu. Jos statyba truko iki 1984 metų. Gamyklą pabaigus pažangiausia gamybos įranga buvo vežama net iš Vengrijos, VDR, Čekoslovakijos. Telšių sūrių gamykla tapo didžiausia Pabaltyje.

1967 metais pieninėje pradedamas gaminti legenda tapęs RAMBYNO sūris. Jis ilgainiui tapo ne tik mėgstamiausiu tėvynėje, bet ir tarptautinių mugių Danijoje, Zagrebe, Leipcige, Paryžiuje ir Vienoje pažiba. Iš jų grįžo apdovanotas daugybe garbės raštų.

Iš valstiečių ūkių sudaryti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai stiprėjo. Todėl ir pieninės pajėgumas turėjo neatsilikti. Taigi, buvo nuspręsta ją plėsti ir rekonstruoti – buvo išmestos senosios transmisijos, pieninė buvo elektrifikuota bei apmūryta. Šalia jos buvo pradėtas statyti ir administracinis pastatas.

Pirmą kartą jos istorijoje pieninė trumpam sustabdė savo veiklą. Kad besitraukiantys vokiečiai neišvežtų ar nesugadintų pieninės įrenginių, jie buvo slapta išgabenti iš Telšių. Po vokiečių pasitraukimo visi įrenginiai buvo greitai sumontuoti ir pieninė vėl pradėjo veikti.

Archyvinė medžiaga rodo, kad „Žemaitijos pieno“ pradžia yra 1924 metai. Tais metais Žemaitijos sostinėje Telšiuose (pasak legendos įkurtuose ant septynių kalvų milžino DŽIUGO) pradėjo veikti Telšių pieninė. Tuomet ji atrodė gana galinga: gamino kietąjį sūrį DŽIUGAS, sviestą, varškę, grietinėlę, net išrūgų šampaną. O šaldytuvą gaminiams šaltai laikyti atstodavo žiemos metu iš ežero išimtas ledas, nuo tirpimo apsaugotas pjuvenomis ir saugomas kieme.