2018-09-19
Broliškąją dvynių vienybę stiprina laikas
Radviliškio rajone tarp ūkininkų kuo puikiausiai žinomi broliai dvyniai Jonas ir Petras Baltrušaičiai. Abiejų šeimos įsikūrusios toje pačioje Šiaulėnų seniūnijoje, tik Jonas gyvena Siderių kaime, o Petras — Acokavuose — panašiai už ketverto kilometrų vienas nuo kito.
Algirdas Dačkevičius
Šventinė susitikimo vieta, artėjant brolių 60-mečiui, pasirinkta Jono sodyboje. Jau užsukus į kiemą, žvilgsnį atkreipė gretimais surikiuoti tos pačios markės brolių džipai — vienodais valstybiniais numeriais, tik skirtinga raidžių kombinacija. Broliai irgi pasitiko vienodai apsirengę. Sako, iš ryto nesitarę, kaip rengsis, bet šiuo atveju akivaizdžiausiai pasitvirtino, kad dvynius lydi nenusakoma nuojauta ir stiprus neregimas ryšys.
Pasirodo, ir jų traktoriai tos pačios markės po laukus burzgia, tesiskiria tik tiek, kad Jono „Belarusas“ pažymėtas raidėmis BP, o Petro — BJ. Iš pradžių abu vienodais „Moskvičiais“ važinėjo, tik mašinėlių spalvos skyrėsi. Mokykliniais metais irgi eibių iškrėsdavo — per pamokas atsakinėdavo vienas už kitą. Jau suaugę į vyrus kartą vestuvėse pamerges šelmiškai apgavo: ėmė antrą vestuvių dieną ir apsikeitė merginomis. „Mūsų tai niekaip neapgautų, kuo puikiausiai savo vyrus atskiriame“,— šypsodamasi sakė Jono žmona Birutė, o jai pritarė Petro sutuoktinė Danutė. Pasak brolių, jų artimoje giminėje dvynukai ne naujiena, bet lyderiauja berniukai.
Pasisukus kalbai apie brolių dvynių vaikystę, pasirodo, ji buvo gana nelengva. Šeimoje augo penketas vaikų, o jų tėvelis Stasys išėjo Anapilin, kai Petrui su Jonu tebuvo tik trejetas metukų.
Jį pakirto Antrojo pasaulinio karo žaizdos, patirtos Oriolo mūšių lauke. Visa namų ūkio našta užgulė mamos Julijonos pečius. O valstybės pašalpa šeimai tuomet buvo be galo skurdi — per mėnesį duodavo tik 4 rublius 12 kapeikų. „Kur tai matyta — nė po rublį vaikui netekdavo“,— piktinosi anuomete tvarka broliai. O mamytė, nors ir daug vargo gyvenime patyrė, Anapilin išėjo žengdama į devyniasdešimtuosius metus. Simboliškai — rugsėjo 6-ąją, o broliai gimę to mėnesio 9-ąją dieną.
Sodyba, kurioje gyvena Birutė su Jonu, paženklinta įdomia istorija. Anksčiau joje gyveno sentikių popas, o vėliau žydas. Iš jo ir buvo nupirkti trobesiai. Apie buvusią gausią sentikių bendruomenę liudija netoliese stūksanti cerkvė, kuri dabar apleista. Jonas neasikentęs prie jos žolę nupjauna, kad stagarai nestyrotų. Netoliese ir sentikių kapinės. Kai kurie kapai apleisti, bet daugelis gana padoriai tvarkomi. Antkapiniuose paminkluose matomi ir visai neseni įrašai.
Acokavuose veikia stipri bendruomenė, kurioje aktyviai dalyvauja ir remia renginius ūkininkų brolių Baltrušaičių šeimos. Pavyko pamatyti padėkos raštus Birutei ir Jonui, tačiau jų ne mažiau yra gavę ir Danutė su Petru. Juk visur abi šeimos dirba gerus darbus greta, tai ir padėkos raštai panašūs. Gero žodžio broliai nusipelnė iš Seimo nario Aurimo Gaidžiūno, Radviliškio rajono savivaldybės mero, Acokavų bendruomenės pirmininkės Laimos Šlekienės ir kitų. Padėkos raštų turinys atspindi brolių aktyvumą ir visuomeniškumą. Jie remia ne tik bendruomenę, bet ir prisidėjo įamžinant kraštiečio šviesuolio Balio Buračo atminimą, švenčiant Šiaulėnų 520-ąsias metines. Visų gerų darbų ir padėkų už juos net neįmanoma suminėti.
Žmonės šiame krašte, pasak brolių, gana vieningi ir darbštūs. Galima tik jais pasidžiaugti. Ir bendruomenė labai savo nariams dėmesinga — visuomet pasveikina gimtadienio jubiliejų ar kitomis progomis.
Nuotaikingo šurmulio įnešdavo ir švietėjiškas respublikinis konkursas „Geriausi melžėjai“, kur trejetą metų Radviliškio rajono melžėjų varžytuvėse dalyvavo broliai Jonas ir Petras. Patikėkite, ne taip dažnai išvysi vyrus, dalyvaujančius įvairiose melžimo rungtyse, o broliai išdrįso, nes jie darbų neskirsto į „vyriškus“ ar „moteriškus“. Ir šiaip bet kokiuose renginiuose jie nestokoja gero ūpo ir trykšta entuziazmu. Ne tik bendruomeniniuose pasibuvimuose, bet ir ūkininkų šventėse. Prieš trejetą metų broliai dalyvavo geriausių ūkininkų, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pienu“, šventėje Klaipėdoje. Ten buvo surengta tradicinė sūrio DŽIUGAS laikymo rungtis. Šios rungties nugalėtoju, ilgiausiai išlaikiusiu ištiestose rankose sūrio galvas, tapo Petras, tačiau ir Jono indėlis buvo akivaizdus — jis moraliai skatino brolį nepasiduoti varžytuvėse.
O ir nelaimei atsitikus, Jonas su Petru šoka pagalbon pirmieji. Taip atsitiko, kad kartą į griovį nuslydo kupinas pieno pienvežis, tai broliai savo technika pagelbėjo, kad šis visiškai neapsiverstų. O sykį Jonas gelbėjo kaimyną, šiam diskiniu pjūklu nusirėžus pirštą. „Nelaukdamas greitosios pagalbos, lakinau į Vilnių žmogų gal 200 kilometrų per valandą greičiu“,— prisiminė pašnekovas.
Brolių ir karvučių bandos panašios — Jono šeima laiko 15, o Petro — 20 piendavių. Su „Žemaitijos pienu“ bendradarbiauja nuo 2002-ųjų metų, kai tiktai žemaičių bendrovė šiame krašte pradėjo supirkinėti pieną.
Brolių ūkiai, norėdami sustiprėti, dalyvavo europinėse paramos programose — Pieno direktyvos ir Žemės ūkio valdų modernizavimo. Šeimos dirba sąžiningai ir stengiasi parduoti perdirbėjams kuo geresnės kokybės pieną.
Ūkininkų dvynių žmonos prasitarė, jog visos karvutės turi įvairiausius vardus — daugiausiai gėlių ir upių vardais pavadintos, tačiau Jonas pajuokavo, kad karvės negalima vadinti ožiuku. Smulki ir straksinti karvutė jų bandoje gavo Ožiuko vardą, ir ką jūs manote — pieno teduoda kaip ožka.
Petrui ūkininkauti lengviau, nes jo šeima didesnė. Su žmona Danute užaugino dukrą Renatą, kuri gyvena gretimais tėvų, o kita dukra Kristina įsikūrusi Šiauliuose. Jos sesuo Rima su vyru neapleidžia tėvonijos. Abu darbuojasi Šeduvoje. Šeimos „pagrandukas“ sūnus Linas, nors ir dirba Šiauliuose, daugiausiai padeda tėvams. Petro kieme būna daugiau ir šurmulio, kai susirenka trejetas anūkų.
Broliai Petras su Jonu irgi dirba ranka rankon, broliškai dalindamiesi technika. Žiūrėk, Jonas kultivuoja dirvą, o Petras įkandin jo jau sėja. Ir šienapjūtė šiemet kaip niekad buvo baigta anksti — gegužės 31-ąją. Kita kalba apie pašarų gausą. Jų niekur Lietuvoje sausringais metais nėra per daug, bet broliai tikisi išsiversti.
Kokių skirtumų rastume tarp brolių dvynių? Gal, kad Jonas su Birute švęs savo santuokos 35-metį rugsėjį, o Petras su Danute — tiek pat — kitų metų sausį. Dar pridėkime, kad Jonas įsižiūrėjo vietinę aukštaitę, o Petras — žemaitę iš Skuodo krašto. Jonui geriau, kad jo karvutės ganosi čia pat ir pačios parneša pienelį į kiemą, o Petrui su Danute tenka vykti pas piendaves už 1,5 kilometro. Danutė, turėdama buhalterės profesiją, ir ūkio buhalteriją sutvarko.
Gražus brolių ir jų šeimų gyvenimas, kupinas tarpusavio supratingumo ir santarvės, todėl ir jų balse girdėti tik nuotaikinga gaida. Didelės gerovės ateityje linkėjo broliams dvyniams, juos 60-ojo gimtadienio proga pasveikinę Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos atstovas Valdas Adomauskas ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Aldona Krikščiūnienė.
